Išėjimo knyga

A. IZRAELIEČIAI EGIPTE

Jokūbo palikuonys Egipte

1 Šie yra vardai Izraelio sūnų,[1] atsikėlusių su Jokūbu į Egiptą. Kiekvienas jų atsikėlė su savo šeimyna: [2]Reubenas, Simeonas, Levis ir Judas; Issacharas, Zebulunas ir Benjaminas; Danas ir Naftalis, Gadas ir Ašeras. Visų asmenų, gimusių pačiam Jokūbui,[3] buvo septyniasdešimt. Juozapas jau buvo Egipte.
Numirė Juozapas, išmirė ir visi jo broliai bei visa ana karta. Bet izraeliečiai buvo vaisingi ir daugiavaikiai. Jie taip dauginosi ir taip labai padaugėjo, kad jų buvo pilna visame krašte.

Priespauda

Ilgainiui Egipte iškilo naujas karalius, kuris apie Juozapą nieko nebežinojo[4]. „Štai, – sakė jis savo žmonėms, – izraeliečių tauta yra gausesnė ir galingesnė už mus. 10 Tai negerai! Turime su jais pasielgti taip gudriai, kad nebedaugėtų. Kitaip, kilus karui, jie gali susidėti su mūsų priešais, kovoti prieš mus ir pasitraukti iš krašto.“ 11 Todėl buvo jiems paskirti prižiūrėtojai engti jų lažo darbais. Jie statė faraonui[5] sandėlių miestus – Pitomą ir Raamsesą. 12 Bet kuo labiau jie buvo engiami, tuo labiau jie daugėjo ir taip plėtėsi, kad egiptiečiai pradėjo izraeliečių bijoti.
13 Todėl egiptiečiai be gailesčio dar labiau krovė ant izraeliečių darbus 14 ir kartino jiems gyvenimą sunkiu lažu prie molio, prie plytų bei prie įvairių darbų laukuose. Apkraudami juos visokiais darbais, egiptiečiai buvo negailestingi.

Įsakymas pribuvėjoms

15 Egipto karalius kreipėsi į hebrajų[6] pribuvėjas, kurių viena buvo vadinama Šifra, o kita Pua, 16 sakydamas: „Kada tik būsite pribuvėjomis hebrajų moterims, žiūrėkite į gimdymo krėslą:[7] jei gimsta berniukas, užmuškite jį, bet jei mergaitė, telieka gyva.“ 17 Tačiau pribuvėjos bijojo Dievo ir nevykdė, ką Egipto karalius buvo joms įsakęs, palikdavo gyvus ir berniukus. 18 Tuomet Egipto karalius pasišaukė pribuvėjas ir jų klausė: „Kodėl taip padarėte ir palikote berniukus gyvus?“ 19 Pribuvėjos faraonui atsakė: „Dėl to, kad hebrajų moterys nėra kaip egiptietės: jos yra tvirtos. Jos pagimdo pribuvėjai nespėjus ateiti!“ 20 Užtai Dievas buvo geras pribuvėjoms. O tauta augo ir tapo labai stipri. 21 Kadangi pribuvėjos bijojo Dievo, jis davė ir joms gausias šeimas.
22 Tada faraonas įsakė visiems savo žmonėms: „Meskite į Nilą[8] visus hebrajams gimusius berniukus, o mergaites gyvas palikite.“

Teksto ir test.biblija.lt PABAIGA

Tekstas: Jn 6 | k1999