Sekmadienis po Sekminių
Pat 8, 22–31 Prieš žemės pradžią Išmintis prasidėjo
Skaitinys iš Patarlių knygos.
Dievo Išmintis sako:
„Viešpats sukūrė mane savo kelių pradžioje,
pirmąjį iš savo seniai atliktų darbų.
Prieš amžius buvau sukurta,
pačioje pradžioje, prieš žemės pradžią.
Kai dar nebuvo gelmių, buvau pagimdyta,
kai dar nebuvo tekančių šaltinių.
Prieš padedant kalnų pamatus,
prieš kalvas – aš gimiau.
Žemės ir laukų jis dar nebuvo padaręs
nei pirmųjų pasaulio molio grumstų.
Aš ten buvau, kada jis dėjo dangaus skliautą į vietą,
kai jis nubrėžė ratą ant bedugnės paviršiaus;
kada jis tvirtino aukštai dangaus skliautą,
kai jis įrengė bedugnės šaltinius;
kada jis paskyrė jūrai ribas,
kad jos vandenys niekad neperžengtų jo įsakymo,
kai jis nustatė žemės pamatus.
Tuomet aš buvau su juo kaip jo Patikėtinė.
Kasdien buvau jo džiaugsmas,
visad prieš jį džiūgaudama,
džiūgaudama jo gyvenamame pasaulyje,
rasdama džiaugsmo žmonijoje.“
Tai Dievo žodis.
Ps 8. 4–5. 6–7. 8–9 (P.: 2a) P. Viešpatie, mūsų Dieve,
koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje!
Kai žvelgiu į tavąjį dangų, – tavo rankų darbą, – *
į žvaigždes ir mėnulį, kuriuos tu pritvirtinai, –
kas gi žmogus, kad tu jį dar atsimeni, *
kas tas mirtingasis, kad jisai tau rūpi? – P.
Tu sukūrei jį nedaug už save menkesnį, *
apvainikavai garbe ir didybe.
Šeimininku savo kūrinių jį paskyrei, *
padėjai visa prie jo kojų. – P.
Avis ir jaučius, – visus aliai vieno – *
ir laukinius žvėris,
padangių paukščius bei jūrų žuvį *
ir visa, kas vandenų gilybėse nardo. – P.
Rom 5, 1–5 Taikoje su Dievu per Kristų, meilėje, išlietoje Šventosios Dvasios
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
Broliai ir seserys!
Nuteisinti tikėjimu, gyvename taikoje su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime ir didžiuojamės Dievo šlovės viltimi. Ir ne vien tuo. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas gimdo ištvermę, ištvermė – išbandytą dorybę, išbandyta dorybė – viltį. O viltis neapgauna, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota.
Tai Dievo žodis.
Plg. Apr 1, 8 P. Aleliuja. – Garbė Tėvui, ir Sūnui,
ir Šventajai Dvasiai –
Dievui, kuris yra, kuris buvo
ir kuris ateis. – P. Aleliuja.
Jn 16, 12–15 Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano;
Dvasia ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu Jėzus bylojo savo mokiniams:
Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas turi įvykti. Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs. Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.“
Tai Viešpaties žodis.
Antrasis sekmadienis po Sekminių
Pr 14, 18–20 Atnešė duonos ir vyno
Skaitinys iš Pradžios knygos.
Anomis dienomis Salemo karalius Melchizedekas atnešė duonos ir vyno, jis buvo Dievo Aukščiausiojo kunigas. Jis palaimino Abramą, tardamas: „Tepalaimina Abramą Dievas Aukščiausiasis, dangaus ir žemės Kūrėjas! Tebūna pašlovintas Dievas Aukščiausiasis, kuris tau į rankas atidavė tavo priešus.“ Abramas jam davė nuo visko dešimtinę.
Tai Dievo žodis.
Ps 109 (110), 1. 2. 3. 4 (P.: 4bc) P. Tu Kunigas amžiams, kaip Melchizedekas.
Viešpaties žodis mano viešpačiui: †
„Sėskis mano dešinėje, *
kol tavo priešus patiesiu tau po kojom.“ – P.
Viešpats duos tau galybės skeptrą iš Ziono: *
„Valdyk tave apsupusius priešus!“ – P.
Buvai karališkai orus nuo pat gimimo, †
šventoji garbė lydėjo tave nuo įsčių, *
nuo aušros tavo jaunystės. – P.
Viešpats prisiekė ir nesigaili: *
„Tu kunigas amžiais, kaip Melchizedekas.“ – P.
1 Kor 11, 23–26 Kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško korintiečiams.
Broliai ir seserys!
Aš tai gavau iš Viešpaties ir tai perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos maldą, sulaužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus duodamas. Tai darykite mano atminimui.“ Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui.“
Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.
Tai Dievo žodis.
Neprivaloma, ir giedoti ją galima arba visą ištisai, arba nuo žodžių: *Angelų šlovingą duoną.
Nuo saulėtojo Ziono
iškilmingo himno tonai
šlovina Ganytoją.
Šiandien himnai paslaptingi
skelbia duoną nemirtingą,
ypatingos prigimties.
Gyvą duoną, gyvą vyną
Jėzus mokiniams dalino,
liepdamas dalint kitiems.
Ir todėl giesmė džiaugsminga,
iškilni, giliai prasminga
šviesą pažeria mintims.
Minima diena didžioji,
šventės sukaktis šviesioji –
įsteigimas paslapties.
Naujo amžiaus atėjimas,
naujo priesako skelbimas
užbaigė senus laikus.
Vietoj atvaizdo – tikrovė,
vietoj praeities – naujovė,
tarsi saulė po nakties.
Vakarienėj paslaptingoj
Kristaus auką išganingą
įsteigė visiems laikams.
Švęsti duoną, švęsti vyną,
skelbti Kristaus atminimą
liepia priesakas kilnus.
Jo galybėje – tikrumas:
duona keičiasi į Kūną,
vynas tampa jo Krauju.
Jo žodžiu Bažnyčia tiki –
jog nematomi dalykai
iš tiesų gyvi aukoj.
Paslėpta esmė didinga,
išorės ženkluos skirtinguos
slypi vienas turinys.
Kraujas – gėrimas slaptingas,
Kūnas – maistas nemirtingas, –
visas Kristus abiejuos.
Jis nedalomas ir sveikas,
net dalijamas nekeičia
vieneto esmės gilios.
Ima vienas, ima šimtas –
Kūno prigimtis nekinta,
pasilieka ta pati.
Tik veikimas jos skirtingas:
ji geriesiems palaiminga,
o blogiesiems – pražūtis.
Nuostabus toksai likimas:
ir palaima, ir žlugimas
iš šaltinio to paties.
Jis išlieka paplotėly,
ir mažiausiam trupinėly, –
visas Kristus, garbe žėrįs, –
garbink ir neabejok!
Nieks negali jo pažeisti,
ženklo turinio pakeisti,
ženklą galime paliesti,
bet esmė nesumažės.
* Angelų šlovingą duoną,
mylimiems vaikams malonę
duoda vargšams į kelionę,
tik ne pajuokai – piktiems.
Ji – tikrovė tų šešėlių:
manos tautai Izraelio,
jų Velykų avinėlio,
Izaoko atnašos.
O Ganytojau meilingas,
Jėzau, būk mums gailestingas,
Tu ganyk mus, Tu mus ginki,
amžiams laime apdalinki,
ten, kur nebebus mirties.
Visažini, visagali,
žmogų gelbstintis bedalį,
amžinon puoton pakviesk mus
ir namiškiais padaryk mus
su šventaisiais danguje.
Jn 6, 51 P. Aleliuja. – Aš esu gyvoji duona,
nužengusi iš dangaus, – sako Viešpats. –
Kas valgys šią duoną –
gyvens per amžius. – P. Aleliuja.
Lk 9, 11b–17 Visi valgė iki pasisotino
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jėzus kalbėjo miniai apie Dievo Karalystę, pagydė tuos, kuriems reikėjo gydymo.
Diena pakrypo vakarop. Prisiartinę Dvylika tarė: „Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei vienkiemius, susirastų nakvynę ir maisto. Mes juk esame dykumoje.“ Jėzus atsiliepė: „Jūs duokite jiems valgyti!“ Dvylika atsakė: „Mes nieko daugiau neturime, tik penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visai šitai miniai.“
O buvo ten apie penkis tūkstančius vyrų. Jėzus įsakė mokiniams: „Susodinkite juos būriais po penkiasdešimt.“ Jie taip padarė ir visus susodino.
Tuomet, paėmęs penkis kepalėlius ir dvi žuvis, jis pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams, kad išnešiotų miniai. Visi valgė ir pasisotino. Ir dar buvo surinkta dvylika pintinių nulikusių kąsnelių.
Tai Viešpaties žodis.
Penktadienis po antrojo sekmadienio po Sekminių
Ez 34, 11–16 Aš ganysiu savo avis ir jas ilsinsiu
Skaitinys iš pranašo Ezekielio knygos.
Šitaip kalbėjo Viešpats Dievas:
„Štai! Aš pats rūpinsiuosi savo avimis ir jų ieškosiu. Kaip piemuo rūpinasi savo kaimene, kai jo kaimenės avys yra išblaškytos, taip ir aš rūpinsiuosi savo avimis. Išgelbėsiu jas iš visų vietų, kur jos debesų ir tamsybės dieną buvo išblaškytos. Išvesiu jas iš visų tautų ir surinksiu jas iš visų kraštų, parvesiu jas į jų pačių žemę. Ganysiu jas Izraelio kalnuose, paupiuose ir visose krašto gyvenvietėse. Ganysiu jas vešlioje ganykloje, – Izraelio kalnų aukštumos bus jų buveinė. Izraelio kaln aukštumose, jos ilsėsis aukštumose, – geroje buveinėje, ir ganysis vešlioje ganykloje.
Aš pats ganysiu savo kaimenę, aš pats jas ilsinsiu, – tai Viešpaties Dievo žodis. Suieškosiu paklydusias, žūstančias grąžinsiu, aptvarstysiu sužeistas ir pastiprinsiu silpnas, bet riebias ir stiprias sunaikinsiu. Ganysiu jas teisingumu!“
Tai Dievo žodis.
Ps 22 (23), 1–3. 4. 5. 6 (P.: 1) P. Viešpats – Ganytojas mano: man nieko nestinga.
Viešpats – Ganytojas mano: man nieko nestinga. †
Žaliose lankose mane paguldo, *
prie ramių tvenkinių mane gano.
Jis atgaivina mano gyvybę, *
teisumo takais mane veda, kaip ir dera jo vardui. – P.
Net eidamas slėniu tamsiausiu, †
aš nebijosiu jokio pavojaus, *
nes tu su manimi nuolat būsi.
Tu – Ganytojas, tavo lazda ir vėzdas – *
jie mane gina. – P.
Tu padengi man stalą *
mano priešų matomoj vietoj,
dosniai patepi man galvą aliejais, *
pripili sklidiną taurę! – P.
Tavo gerumas ir ištikimoji meilė †
lydės kiekvieną mano gyvenimo dieną. *
Viešpaties Namuose visados aš gyvensiu. – P.
Rom 5, 5–11 Dievas mums parodė savo meilę
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
Broliai ir seserys!
Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota. Mums dar esant silpniems, Kristus skirtu metu numirė už bedievius. Vargu ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi numirti už geradarį.
O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai. Tad dar tikriau dabar, kai esame nuteisinti jo krauju, būsime jo išgelbėti nuo rūsčios bausmės.
Jeigu, kai dar buvome priešai, mus sutaikino su Dievu jo Sūnaus mirtis, tai juo labiau mus išgelbės jo gyvybė, kai jau esame sutaikinti. Negana to, – dar galime didžiuotis Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris mus sutaikino.
Tai Dievo žodis.
Mt 11, 29ab P. Aleliuja. – Imkite ant savo pečių mano jungą
ir mokykitės iš manęs, – sako Viešpats, –
nes aš romus ir nuolankios širdies. – P. Aleliuja.
Jn 10, 14 P. Aleliuja. – Aš – gerasis ganytojas, – sako Viešpats; –
aš pažįstu savąsias avis,
ir manosios pažįsta mane. – P. Aleliuja.
Lk 15, 3–7 Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jėzus pasakė fariziejams ir Rašto aiškintojams tokį palyginimą:
„Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kolei suranda?! Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: ‘Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!’
Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisių jų, kuriems nereikia atsiversti.“
Tai Viešpaties žodis.
INCLUDAS
Iz 8, 23b – 9, 3Tautų Galilėjoje žmonės išvys skaisčią šviesą
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Kaip seniau buvo pažeminęs
Tai Dievo žodis.
Ps 26 (27), 1. 4. 13–14 (P.: 1a)P. Viešpats – mano šviesa ir pagalba.
Arba: Aleliuja.
Viešpats – mano šviesa ir pagalba, *
ko gi turėčiau bijotis?
Viešpats – mano gyvenimo tvirtovė, *
prieš ką turėčiau drebėti? – P.
1 Kor 1, 10–13. 17Visi vienaip sutarkite
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško korintiečiams.
Broliai ir seserys
Tai Dievo žodis.
Plg. Mt 4, 23P. Aleliuja. – Jėzus skelbė Karalystės Evangeliją
ir gydė žmonėse visokias negales. – P. Aleliuja.
Ilgoji forma Mt 4, 12–23
Trumpoji froma Mt 4, 12–17Jis apsistojo Kafarnaume, kad išsipildytų Izaijo žodžiai
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Išgirdęs, kad Jonas suimtas
Zabulono žeme ir Neftalio žeme!
Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą,
Tai Viešpaties žodis.